Priešvirusinis katechinų veikimas – pagalba imunitetui.

Papildomas barjeras virusui, naudotinas šalia dažniausiai siūlomų: higienos, respiratorių ir distancijos laikymosi.

Įsiplieskus COVID-19 viruso pandemijai, žmonija greitai suprato, kad kovai prieš naująjį virusą neturi jokios efektyvios priemonės (bent jau kol kas). Dažniausiai primenama ir vieninteliu „ginklu“, galinčiu stabdyti viruso plitimą, yra įvardijama savisauga: kaukės, higiena, distancija, karantinas. Tuo pačiu metu galima rasti ir nuorodų ar teiginių, kreipiančių dėmesį į žmogaus imunitetą, jo galią ir gebėjimus. Praktinis vadovas, kuriame pateikiami Kinijos medicinos darbuotojų kovos su korona virusu gerosios praktikos patarimai, kaip valdyti sveikatos sistemą, aiškina, kad „medicinos personalo imunitetui stiprinti turi būti suteikiama maistinga dieta“. Užtenka pasaulinėse straipsnių duomenų bazėse (PubMed, Scholar) įvesti raktinius žodžius „imunitetas“, „virusas“ ir taps aišku, kaip šie du yra susiję ir kokia galybė tyrimų, kurie nagrinėja ryšį tarp stipraus imuniteto ir organizmo gebėjimo atsilaikyti prieš įvairius virusus, yra atlikta.

Imuniteto „pareiga“ – apsaugoti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių (Wikipedia), įskaitant ir naująjį COVID-19. Normalus imunitetas – tai barjeras, kurį bet koks virusas turi apeiti jį ar nuvarginti ilgalaikėmis atakomis.

Jau daugelį metų yra atliekami tyrimai su žaliąja arbata – tiksliau joje natūraliai egzistuojančiomis medžiagomis – katechinais: EC, EGC, ECG, EGCG, pastarojo yra didžiausias kiekis. Daugelio iš jų išvadose puikuojasi teiginiai, kad katechinas, ypač EGCG (epigalokatechino galatas) turi stiprų antivirusinį poveikį. Gilinantis galima rasti ir šio mechanizmo išaiškinimą, kaip antai „EGCG, nepriklausomai nuo viruso tipo, veikia vienodai – ji konkuruoja su virusais naudodama, tuos pačius jungimosi prie ląstelių mechanizmus“ (Che C. Colpitts, Luis M. Schang, 2014). Šio tyrimo metu, buvo analizuojama daugelio žinomų virusų įsiskverbimas – rezultatas stulbinantis: maža molekulė – EGCG – stabdo viruso įsiskverbimą į ląstelę. Tokiu būdu nealinama imuninė sistema, virusas nepradeda savo replikacijos ir ląstelės „griovimo“ iš vidaus. Šiuo atveju katechinas (EGCG molekulė) veikia kaip vidinis skydas, saugantis ląstelę nuo įsibrovėlių.

2016 metais publikuotame straipsnyje „Katechinai prieš gripinį virusą: molekulinė ir klinikinė apžvalga“ (K. Idea, Y. Kawasakic, K. Kawakamia and H. Yamada, 2016) autoriai, remdamiesi ligšioliniais tyrimais, kuriuose nėra jokios erdvės abejonėms apie EGCG veikimą prieš virusus, daro išvadą, kad „natūralūs katechinai, esantys žaliojoje arbatoje, demonstruoja didesnį antivirusinį poveikį nei susintetinti jų analogai“. Jie taip pat išskiria tris pagrindinius EGCG veikimo mechanizmus, kurie stabdo gripo (Orthomyxoviridae virusų šeima beje kaip ir korona virusas) viruso plytimą:

1. viruso įsiskverbimo į ląstelę blokavimas, 2. viruso dauginimosi stabdymas, 3. neuraminidazės (baltymo, reikalingo jungtis prie ląstelės, išskyrimas) blokavimas viruse“.

Europos maisto saugumo agentūra 2018 metų balandžio 18 dieną, paskelbė atlikto vertinimo, dėl EGCG katechino, esančių žaliosios arbatos ekstrakte, saugaus naudojimo (ESFA) ataskaitą. Jame daroma išvada, kad vartojant EGCG iki 800 mg yra saugu.

Taigi žaliosios arbatos stebuklingasis katechinas EGCG gali ir turi būti vartojamas ir šiuo sudėtingu pandemijos laikotarpiu. Didelis šios medžiagos kiekis organizme yra papildomas barjeras virusų plitimui žmogaus organizme bei palaiko imuninę sistemą normalioje būsenoje. Standartizuotas žaliosios arbatos ekstraktas yra naudojamas maisto papildų gamyboje, todėl rinkoje galima rasti produktų su dideliu EGCG kiekiu.